Keisčiausi pasaulyje ledai išties stebina: antai, ledus su silkėmis galima rasti Nyderlanduose. Viskas prasidėjo 2016 m., kai meistras Robinas Altingas pagamino „silkinius“ ledus pagal šventės „Olandiškos naujovės“ organizatorių užsakymą. Recepte: grietinėlė, cukrus, svogūnai ir sūdyta silkė – 5 litrams ledų reikėjo apie 15 silkių. Dabar šis desertas reguliariai gaminamas įvairiems kultūriniams renginiams.  Ledai su kiaulės krauju gaminami JAV. „Drakulos kraujinis pudingas“ – tai užkandinių tinklo sezoninis desertas, skirtas Helovinui. Kiaulės kraujas verdamas su cinamonu, kalendromis ir brendžiu, o vėliau įmaišomas į šokoladinę bazę. Ledus su žiogais galima paragauti Vokietijoje. 2023 m. kavinės savininkas Tomasas Mikolino pradėjo pardavinėti ledus, pagamintus iš naminių žiogų miltų. Beje, ledų rutuliukai buvo puošiami džiovintais vabzdžiais.

„4004 m. pr. m. e., 9 val. ryto“: kaip gi tūlas Ašeras apskaičiavo pasaulio sukūrimo datą?..Džeimsas Ašeras, Airijos anglikonų bažnyčios arkivyskupas, XVII a. užsibrėžė tikslą – moksliškai sudaryti Biblijos chronologiją. Jo metodas buvo kruopštus: vertimų sutikrinimas, Biblijos datų palyginimas su Babilono, Asirijos ir Egipto karalių valdymo laikotarpiais, senovinių kalendorių ir astronominių lentelių suderinimas.Išvada: Dievas sukūrė pasaulį sekmadienį, 4004 m. pr. m. e. spalio 23 d. Kaip į tai reagavo: Ašero darbai buvo pripažinti kanoniniais, spausdinami kaip Biblijos komentarai, o abejojančius ilgą laiką laikė eretikais. Tačiau vėliau teologai pradėjo juos kritikuoti. Pavyzdžiui, arkivyskupas Laitfutas manė, kad skaičiavimai nėra pakankamai tikslūs: teisinga data – ne tiesiog 4004 m. spalio 23 d., o būtent 9

„Testosterono monstrai“: pagal kokius gi požymius galima nustatyti aukštą vyriškojo hormono lygį?  Šis vyras viską daro greičiau, pikčiau ir dažniau. Jis svyruoja iš vienos kraštutinybės į kitą: jis yra arba autoritetingas lyderis, arba agresorius, su kuriuo ginčytis pavojinga. Tai visai ne „alfa vyras“ iš pigių mokymų, o „testosterono monstras“ – vyras, kurio pagrindinio vyriškojo hormono lygis viršija visas įmanomas ribas. Tokį žmogų galima atpažinti ne tik pagal kraujo tyrimus, bet ir pagal keletą neabejotinų požymių. Štai kokių. Pradėkime nuo pagrindinio mito. Jei manote, kad aukščiausią testosterono lygį turi pats sveikiausias ir geriausias vyras, tai klystate. Šis hormonas nepadaro žmogaus bendraujančiu mieluoliu, o griežtai užprogramuoja jį siekti tam tikro statuso. Tyrėjų teigimu,

1915 m. sausio mėnesį Ernesto Šekltono ekspedicijos tristiebis burlaivis „Endurance“ buvo tvirtai įstrigęs pakiniuose leduose Vedelo jūroje, vos už pusantro šimto kilometrų nuo Antarktidos krantų. Dešimtį mėnesių laivas dreifavo kartu su milžinišku ledo lauku, o spalio mėnesį milžiniški ledo kalnai pradėjo gniuždyti medinį laivo korpusą.Mediena traškėjo kaip degtukai. 1915 m. spalio 27 d. Šekltonas davė sunkų įsakymą palikti pasmerktą laivą, o lapkričio 21 d. sudaužytas laivas galutinai nugrimzdo į vandenyno dugną. Dvidešimt aštuoni įgulos nariai liko stovėti ant mažytės ledo plokštės ledinio pragaro viduryje. Aplink šimtus mylių driekėsi negyvenama tuštuma, radijo ryšio nebuvo, pasaulį drebino Pirmasis pasaulinis karas, o tikėtis teko tik savimi. Šiuo kritiniu momentu Šekltonas surinko išsekusius jūreivius ir

Ar susimąstėte, kodėl gi miške briedis yra pavojingesnis už lokį? Kai nagrinėjame vilkų gaujos elgesį, dažnai apninka įsitikinimas, kad pagrindinis pavojus miške kyla tik iš dantytų plėšrūnų, o žolėdžiai milžinai iš prigimties yra taikingi ir ramūs. Miestiečiai miško milžiną suvokia kaip geranorišką animacinių filmų personažą. Tikroji biologų ir miškų tarnybų statistika šią iliuziją sudaužo į šukes. Remiantis oficialia Aliaskos laukinės gamtos departamento statistika ir ilgamečiais medžiotojų duomenimis, susidūrimai su agresyviu briedžiu sąlygoja sunkius sužalojimus žymiai dažniau nei lokių ir vilkų užpuolimai kartu paėmus. Lokys beveik visada iš anksto demonstruoja grėsmę: žvėris atsistoja ant užpakalinių kojų, triukšmingai purkštauja, imituoja apsimestinius išpuolius ir mielai užleidžia taką, jei jam paliekamas laisvas praėjimas. Tuo tarpu

1976 m. italų ekonomikos istorikas Karlas Čipola parašė trumpą satyrinį esė, kuris vėliau tapo žinomas pavadinimu „Pagrindiniai žmogiškosios kvailybės dėsniai“. Čipola į kvailumą pažvelgė beveik kaip ekonomistas: jį domino ne tai, kiek žmogus yra išsilavinęs ar protingas, o kokias pasekmes sukelia jo veiksmai. Iš to susiformavo penki dėsniai, kurie skamba ir kaip juokelis, ir kaip gana nemaloni žmonių stebėjimo išvada. Pirmasis dėsnis: mes visada ir neišvengiamai nepakankamai įvertiname aplink mus esančių kvailių skaičių. Be to, Čipola sąmoningai atsisakė nurodyti bet kokį skaičių. Kad ir kokia didelė atrodytų kvailių dalis, jo nuomone, realybė vis tiek privers peržiūrėti įvertinimą ir jį padidinti. Ypač nemalonu, kai žmogus, kurį ilgą laiką laikėte protingu ir

Spalio 1-ąją pasaulis mini Tarptautinę kavos dieną. Nors skirtingose šalyse gyvuoja savitos šio gėrimo tradicijos, vienas dalykas išlieka bendras – kava nėra tik būdas gauti energijos. Šiandien kavos puodelyje telpa kur kas daugiau: malonumas gomuriui, bendravimas, kultūra, ritualai ir naujų skonių paieškos. Apžvelkime, kuo šiandien gyvena kavos mėgėjai, kaip skirtingos tautos geria kavą ir kokius receptus verta išbandyti namuose.   Kavos puodelyje – vis daugiau įvairovės   Kava išlieka vienu dažniausiai vartojamų gėrimų. Pavyzdžiui, „Datassential“ duomenimis, Jungtinėse Amerikos Valstijose ją reguliariai geria 67 proc. vartotojų. Tačiau kartu su kavos populiarumu keičiasi ir vartotojų įpročiai bei lūkesčiai – daugiau nei pusė apklaustųjų teigia norintys išbandyti naujus kavos gėrimus.   Kava taip pat vis dažniau

Mes taip pripratome prie mus supančių daiktų, kad net nesusimąstome, kam turime būti dėkingi už komfortą ir saugumą. Kiekvieną kartą, kai prasideda liūtis ir jūs paspaudžiate prie vairo esantį jungiklį, nubraukdami vandenį nuo stiklo, jūs naudojatės moters idėja, iš kurios savo laiku atvirai juokėsi visi didieji pramonininkai.1902 m. žiemą Merė Anderson, rančos ir vynuogynų savininkė iš Alabamos, atvyko pas giminaičius į Niujorką. Miestą užklupo smarki pūga su drėgnu, lipniu sniegu. Merė įsėdo į tramvajų ir pastebėjo, kokiomis nežmoniškomis sąlygomis dirba vairuotojas. Priekinis stiklas akimirksniu aplipdavo ledine mase, matomumas buvo nulinis. Vairuotojui tekdavo kas dvi minutes atidaryti lango sklendę, iškišti galvą į ledinį vėją, šaldyti veidą ir nuvalyti stiklą skudurėliu ant

Lilita: kas gi iš tikrųjų buvo Adomo pirmoji žmona? Šiandien populiariojoje kultūroje vyrauja ryškus įvaizdis – fatališka gražuolė, nepaklusni ir laisva, kuri atsisakė paklusti pirmajam vyrui ir už tai sumokėjo baisią kainą. Lilitos figūra tuo pačiu metu intriguoja ir gąsdina. Bet ar ji iš tikrųjų egzistavo? O jei taip, kokia ji buvo?Biblinis pėdsakas – vieno vertimo paslaptis: pradėkime nuo svarbiausio. Nė vienoje kanoninėje Biblijos knygoje Lilita neminima kaip moteris, tuo labiau kaip Adomo žmona. Šventajame tekste jos vardas pasitaiko tik vieną kartą – 34-ajame pranašo Izaoko knygos skyriuje, kur pranašas vaizduoja Idumėjos apleistumą po Dievo teismo: „Ir dykumos žvėrys susitiks su laukinėmis katėmis, o miško dvasios šauks viena kitai: ten ilsėsis

Šįkart papasakosime mistišką istoriją apie 1900 m. Pasaulinės parodos Suomijos paviljono „energetinių smailių“ mįslę. Jau keletą metų plinta 1900 m. Paryžiaus pasaulinės parodos neįprastų pastatų nuotraukos. Ypač mėgstama rodyti Suomijos paviljoną, kurį supa dešimtys keistų smailių, bokštų ir konstrukcijų, primenančių tiek antenas, tiek milžiniškus elektros įrenginius. Iš čia ir gimė graži teorija: tariamai prieš daugiau nei šimtą metų žmonės mokėjo gauti elektrą tiesiogiai iš atmosferos, o vėliau ši technologija buvo prarasta arba sąmoningai nuslėpta. Ši istorija iš tiesų atrodo viliojanti. XIX a. pabaiga buvo tikros elektros revoliucijos epocha. Nikola Tesla eksperimentavo su aukšto dažnio srovėmis ir belaidžiu energijos perdavimu, mokslininkai tyrinėjo atmosferos elektrą, o elektrinis apšvietimas savaime visuomenei dar atrodė