AIDAI

Straipsniai
Search
PRENUMERATA
Search
Straipsniai

Niūriojo pirato prakeiksmas

Juodasis Bartelmia buvo piktas, niūrus piratas, kuris nužudė savo žmoną ir vaikus ir išplaukė į jūrą su tokia pačia bjaurių piratų gauja, kaip ir jis pats. Jis klajojo palei Atlanto vandenyno pakrantę, žudydamas, plėšdamas ir niokodamas kaimo vietoves. Kai jis priartėjo prie Fortcho kyšulio Naujojoje Škotijoje, Juodasis Bartelmis turėjo laivą, pakrautus lobiais; jis turėjo penkis šimtus skrynių, pilnų aukso, brangakmenių, taurių ir galingų kardų.Tankus Fandi rūkas apgaubė įlanką, kai laivas priartėjo, ir klastinga Fandi potvynio banga netrukus apėmė piktadario laivą. Griaudžiantys, burbuliuojantys „Rėkiančio jaučio“ vandenys, pavojinga uolų atodanga netoli Fortu kyšulio, apėmė piratų laivą ir sudaužė jo korpusą. Kapitonas Bartelmia pastebėjo žemę laivo dešiniame borto pusėje, todėl jis ir jo

Skaitykite toliau..

„Kaukolių bokšto” slėpiniai

Viduržemio jūros salą Džerbą daugelis žino kaip populiarią kurortinę vietovę su nepakartojama turkio spalvos jūra, baltais smėlio paplūdimiais, palmėmis ir flamingais, kurie čia atskrenda žiemoti. Tuo tarpu kažkada Džerbos apylinkėse virė rimtos aistros, o saloje stovėjo „Kaukolių bokštas“ – vienas baisiausių paminklų, kada nors pastatytų istorijoje.XVI a. viduryje osmanai ir jiems pavaldūs berberai buvo tikras galvos skausmas pietinėms Europos šalims, ypač Ispanijai. Laivynai su pusmėnulio vėliava grobdavo prekybinius laivus ir rengdavo netikėtus reidus į pakrantės kaimus ir miestelius, nusiaubdami vietoves ir išveždami gyventojus į vergovę. Tačiau blogiausia buvo tai, kad jie užblokavo svarbiausius prekybos kelius, priversdami Europos valdovus skirti didelius išteklius kovai su islamo grėsme, taip susilpnindami kitas karų arenos

Skaitykite toliau..

Inžinerijos triumfas – Korinto kanalas

Korinto kanalas – bešliuzis laivybos kanalas Graikijoje, jungiantis Saronikos įlanką Egėjo jūroje ir Korinto įlanką Jonijos jūroje.Jis iškastas per Korinto sąsmauką, jungiančią Peloponeso pusiasalį su centrine Graikijos dalimi. Pavadinimas suteiktas Korinto miesto, esančio vakariniame kanalo gale, garbei. Kanalo eksploatacija prasidėjo 1893 m.Kanalo ilgis – 6 kilometrai, gylis – 8 metrai. Kanalo sienos yra natūralios kilmės, daugiausia kalkakmenio, sienų aukštis siekia 76 metrus. Kanalo plotis jūros lygyje yra 25 metrai, o dugne – 21 metras. Per kanalą nutiesti vienas geležinkelio ir trys automobilių tiltai. Nuo seniausių laikų šioje vietoje buvo bandoma nutiesti kanalą. Pirmasis paminėjimas siekia VII a. pr. m. e., kai Korinto tironas Periandras, priskiriamas prie septynių senovės Graikijos išminčių,

Skaitykite toliau..

Lemtinga kaktomuša Tenerifėje

1977 m. kovo 27 d. įprasta diena Kanarų salose baigėsi katastrofa, kuri iki šiol lieka mirtiniausia avarija civilinės aviacijos istorijoje. Los Rodeos oro uoste Tenerifėje susidūrė du „Boeing 747“ – „KLM” skrydis Nr. 4805 ir „Pan Am“ skrydis Nr. 1736. Žuvo 583 žmonės. Išgyveno tik 61 keleivis ir įgulos narys iš „Pan Am“ lėktuvo.Baisiausia šioje istorijoje yra tai, kad katastrofa prasidėjo ne dėl gedimo ore. Abu lėktuvai iš viso neturėjo atsidurti šiame mažame oro uoste tokiu skaičiumi ir tokiu skubėjimu. Ir „KLM“, ir „Pan Am“ skrido į Gran Kanariją, bet po bombos sprogimo paskirties oro uosto terminale skrydžiai buvo skubiai nukreipti į Tenerifę. Los Rodeos buvo perkrautas, ankštas, su vienu

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Ekspedicija į Tolimuosius Rytus (VII)

(Tęsinys, pirmas dalis skaitykite čia.)  Banginio dorojimas JanrakinoteJanrakinotas yra viena iš keliolikos Čiukčijos pajūrio gyvenviečių, kurioje ekspedicijos metu praleidau keletą dienų. Joje norėjau pamatyti kaip dorojami sumedžioti banginiai, be to, čia laukiau, kol galėsiu su vietos čiukčiais keliauti į tundrą. Gyvenvietė įsikūrusi Beringo jūros krante ant plačios neaukštos kalvos, kurioje eilėmis išrikiuota apie pusšimtis mažų čiukčių šeimoms skirtų namelių. Atokiau nuo jų stovėjo keletas didesnių pastatų, kuriuose buvo ūkio administracija, mažas viešbutis, sandėliai, lapių fermos. Prie gyvenvietės iš šiaurės glaudėsi nedidelė, į jūrą įtekanti upė, vakaruose kilo virtinė aukštų kalvų, o pietuose jūros pakraščiu driekėsi apie 8 kilometrų ilgio smėlėta nerija, kurioje ir stebėjau kaip dorojamas banginis. Atplukdytą banginį pririšus

Skaitykite toliau..

Anestezijos pergalė prieš greitį

Robertas Listonas buvo greičiausias Londono chirurgas 1840-aisiais. Greitis buvo laikomas privalumu – iki anestezijos atsiradimo vienintelis dalykas, kurį chirurgas galėjo padaryti pacientui, buvo kuo greičiau baigti operaciją. Listonas amputavo koją per 28-ias sekundes. Amfiteatre stovėjo žiūrovai su chronometrais ir skaičiavo akimirkas.Viena jo operacija įėjo į medicinos istoriją kaip vienintelė, kurios mirtingumas siekė tris šimtus procentų.1847 m. Listonas amputavo koją pacientui savo įprastu „greituoju” būdu. Skubėdamas jis nupjovė pirštus savo asistentui, kuris laikė galūnę. Listonas judėjo taip greitai ir tokia jėga, kad užkliudė vyresnio amžiaus chirurgo, stovinčio šalia, frako apačią. Tas nusprendė, kad jį sužeidė: iš baimės nualpo, ir mirė nuo širdies smūgio… Pacientas mirė nuo gangrenos po kelių dienų –

Skaitykite toliau..

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – knygų apie iškilius Lietuvos kunigus pristatymas

Kviečiame į dviem ryškiems Lietuvos kunigams rezistentams skirtų knygų pristatymą Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Knyga „Moralinio autoriteto galia“ skirta kardinolui Vincentui Sladkevičiui (1920–2000). Tai šaltinių publikacijų ciklo „Savas tarp savų“ (2020) tęsinys, kuriame toliau dalijamasi atsiminimais, liudijimais ir pasidalijimais apie kardinolą. Šio leidinio chronologinės ir geografinės ribos gerokai platesnės nei pirmojoje knygoje. Svarbią vietą knygoje užima leidinio bendraautorės, signatarės Irenos Andrukaitienės straipsnis „Moralinio autoriteto misija“, kuriame nagrinėjama kardinolo V. Sladkevičiaus, kaip aukščiausio Katalikų Bažnyčios hierarcho, lyderystė Sąjūdžio ir pirmųjų atkurtos Nepriklausomybės metų laikotarpiu. Trečioji knygos „Nepataisomasis“ dalis skirta monsinjoro Alfonso Svarinsko (1924–2014) šimtosioms gimimo metinėms. Tai jau penktasis leidinys, įamžinantis monsinjoro atminimą. Knygoje publikuojami prisiminimai, liudijimai ir nuotraukos, aprėpiantys beveik

Skaitykite toliau..

„Gyvenimo raštai skaroje“: tradicijos, atmintis ir moteriška išmintis

Ar kada susimąstėte, kiek istorijų gali papasakoti paprasta skara? Kadaise ji buvo kur kas daugiau nei aprangos detalė – tai tikėjimo, socialinės padėties, apsaugos, estetikos ir tautinės tapatybės simbolis. Skara lydėjo moterį visą gyvenimą, tapdama ne tik kasdienybės dalimi, bet ir šeimos paveldu, perduodamu iš kartos į kartą.Žemaitijoje skara (kuska) turėjo ypatingą reikšmę – ji tapo tylia gyvenimo liudininke: nuo vaikystės žaismo iki jaunystės meilės, nuo šeimos kūrimo iki brandos ir gedulo rimties. Kiekviena spalva, ornamentas ar rišimo būdas slėpė savitą prasmę. Siekdami atskleisti šios tradicijos grožį ir aktualumą šiandien, Telšių kultūros centras kartu su Telšių jaunimo etno klubu „Čiučiuruks“ bei Žemaičių muziejumi „Alka“ kviečia į ypatingą dviejų dalių renginių

Skaitykite toliau..

Prasideda naujas Karo muziejaus kariljono bokšto lankymo sezonas

Jau gegužė – kiek čia iki tos vasaros beliko. Gegužę vakarosime Muziejų naktyje, pristatysime porą knygų ir anonsuosime naują, didelę ir puikią parodą. Bet apie tai – vėliau. Šiandien – apie kitą kasmetinį kaunietišką džiaugsmą – naująjį muziejaus kariljono bokšto lankymo sezoną. Dabartinis Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpinės bokštas buvo baigtas statyti ir įrengtas 1937 m. Tais pačiais metais buvo sumontuotas Kauno kariljonas, kuriame reguliariai koncertuoti pradėta 1956 m. Koncertus atlikdavo Kauno simboliais tapę muzikantai Viktoras ir Giedrius Kuprevičiai. Mūsų dienomis koncertų estafetę perėmė jaunesni muzikantai, ir tradicija gyvuoja toliau. Pakeliui į bokšto apžvalgos aikštelę pažinsite įdomią bokšto istoriją, prisiliesite prie istorinių varpų ir, žinoma, pamatysite, kur groja puikieji kariljonininkai. Tikrai

Skaitykite toliau..

Visatos raktas Teslos akimis

Nikola Tesla: kur jis matė raktą visaton? Nikola Tesla jau seniai yra klaidingai suprantamas. Jį bandoma iškelti už mokslo ribų – į pranašysčių, slaptų žinių, neišsakytų formulių sritį. Iš jo daroma beveik religinė figūra: vienišas genijus, kuris tariamai pažvelgė ten, kur kiti nežiūrėjo, ir pamatė už pasaulio sandaros tam tikrą paslėptą tvarką. Masinėje vaizduotėje Tesla – ne tik išradėjas. Jis dar ir visatos aiškintojas. Bet jei žengsime žingsnį atgal, pašalinsime vėlyvąjį mitą, atitrauksime internetinę miglą, liks kur kas įdomesnis žmogus. Ne magas. Ne elektros žynys. Ne sakralių kodų saugotojas. O inžinierius, kuris nuoširdžiai tikėjo, kad pasaulį galima suprasti per dėsningumą, matmenis, ritmą, suderinimą. Per fiziką. Ir, kas ypač svarbu –

Skaitykite toliau..

Bronzinių figūrėlių slėpiniai

Praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje antikvarinių daiktų rinką užplūdo išskirtinės bronzinės statulėlės. Tai buvo žmonių ir gyvūnų atvaizdai, reljefiniai bronziniai puodeliai ir grakštūs smeigtukai. Jie žavėjo senovinių daiktų mėgėjus, tačiau apie šių statulėlių kilmę buvo žinoma nedaug. Prekiautojai nurodydavo tik kalnuose esantį regioną – Luristaną (jis yra vakariniame Irane ir šiandien žinomas kaip Lorestanas). Tačiau nebuvo pateikiama jokios informacijos apie civilizaciją, laikotarpį ar tikslią jų kilmės vietą. Figūrėlės pradėjo plisti nuo 1928 metų, kai Charsino miestelyje, maždaug 30 kilometrų į rytus nuo Kermanšacho, vietinis ūkininkas jas aptiko savo laukuose. Gandai apie jas greitai pasklido tiek tarp mokslininkų, tiek tarp vietinių gyventojų, kurie skubiai ėmėsi kasinėjimų. Tuo pačiu į miestą plūdo

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Karaliaus jubiliejus

Prabudęs ryte įjungiau televizorių, kad pasilepinčiau klausydamas lovoje naujausias žinias. Viena jų buvo man svarbi, – sužinojau, kad šiandieną 80-tąjį gimtadienį švenčia Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas. Jis buvo pirmas ir vienintelis karalius, kurį mačiau gyvai, ne tik televizoriaus ekrane ar nuotraukoje. Dar ir sėdėjau su juo vienoje salėje… Tai buvo 1984 metais Švedijoje vykstant Antrajam tarptautiniam briedžio moksliniam simpoziumui. Prisimenu didoką pusapvalę Universiteto salę su kylančiomis suolų eilėmis, kuriose sėdėjo iš įvairių šalių atvykę briedžių tyrimus vykdantys mokslininkai. Salės apačioje už ilgo prezidiumo stalo sėdėjo šio renginio organizatoriai ir Švedijos karalius, kuris atidarė simpoziumą jį pasveikindamas, o karaliui buvo įteiktas renginio simbolis – simpatiška briedžio skulptūrėlė. Vėliau jomis buvo

Skaitykite toliau..

Sovietinių ginklų nemėgęs NKVD budelis

1937–1938 m. „didžiojo teroro“ kulminacija tapo tragišku posūkiu sovietų imperijos istorijoje. Remiantis įvairiais duomenimis, buvo nuteista daugiau nei 1,3 milijono žmonių, iš kurių virš 600 tūkstančių nuteisti mirties bausme. Istorikai, remdamiesi archyviniais dokumentais, pateikia panašius skaičius: 681 692 (nepriklausomų tyrėjų-istorikų duomenimis) arba 642 980 (SSRS Generalinės prokuratūros duomenimis). Liudijimų duomenimis, asmeniškai įvykdyti nuosprendžiai – tik nedidelė, bet siaubinga šios statistikos dalis. NKVD nomenklatūroje nebuvo pareigybės „budelis“. Formaliai Vasilijus Blochinas, kilęs iš valstiečių šeimos Vladimiro gubernijoje, buvo įrašytas administracinio-ūkio valdymo komendantu. Tačiau faktiškai nuo 1926 iki 1953 metų jis vadovavo mirties nuosprendžių vykdymui, o dažnai juos vykdė pats. Jo karjera truko ilgiau nei kelių valstybės saugumo vadovų kadencijos: jis pradėjo dirbti dar Henriko

Skaitykite toliau..

Antuano de Sent-Egziuperi paslaptis

Visi žino Antuaną de Sent-Egziuperi – legendinės filosofinės pasakos „Mažasis princas“ autorių. Tačiau visą gyvenimą rašytojo didžiausia aistra buvo lėktuvai. Sent-Egziuperi žūtis žvalgybinėje misijoje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ilgą laiką buvo laikoma viena didžiausių aviacijos istorijos mįslių.Ir tik 2008 m. pavyko išsiaiškinti prieš penkiasdešimtį metų nutikusius įvykius.Dar devyniolikos metų amžiaus de Sent-Egziuperi pirmą kartą bandė tapti pilotu, tačiau nesugebėjo išlaikyti stojamųjų egzaminų į lakūnų mokyklą. Meilė dangui paėmė viršų, ir jau po metų būsimasis rašytojas įstojo į kariuomenę, bei vis dėlto sugebėjo gauti karo piloto licenciją. Tačiau laimė truko neilgai – netrukus Egziuperi buvo išleistas į rezervą. Ilgus septynerius metus Antuanas desperatiškai bandė vėl pakilti į dangų, ir tik 1927

Skaitykite toliau..

Panteono slėpiniai

Atrodytų, kad per tiek metų, kiek egzistuoja seniausia Visų dievų šventovė – Panteonas, neturėtų likti jokių paslapčių ir mįslių, tačiau kuo daugiau laiko praeina, tuo daugiau klausimų kyla. Ir visos pastangos bent jau nustatyti statinio amžių arba suprasti unikalaus kupolo, kurio analogą žemiečiai iki šiol nesugebėjo sukurti, statybos būdą, iki šiol nebuvo sėkmingos.Nepaisant garbaus Panteono amžiaus, jis vis dar lieka paslaptingiausias statinys žemėje, nes taip ir nepavyko sužinoti nei kada jis buvo pastatytas, nei kaip jis buvo statomas.Ypač daug klausimų kyla dėl milžiniško kupolo, nes net šiuolaikiniai statybininkai, gerai išmanantys savo amatą ir statybinių medžiagų galimybes, beveik vienbalsiai tvirtina, kad pastatyti tokį stebuklą neįmanoma. Tačiau kad ir kaip stebėtumėmės ir

Skaitykite toliau..

„Lietuvos muziejų kelias” Klaipėdoje: nuo masonų paslapčių iki muzikinės kelionės L.Rėzos pėdomis

„Lietuvos muziejų kelias“ gyvuoja nuo 2012-ųjų ir jau tapo gražia tradicija, sujungiančia mūsų šalies muziejus bei skirtingus regionus į bendrą kultūros pažinimo maršrutą. Šiemet projektas skiriamas klasicizmo laikotarpio Europos ženklų Lietuvoje aktualizavimui. Prisidėdamas prie iniciatyvos ir atliepdamas pasirinktą temą, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus klaipėdiečius bei miesto svečius kviečia į nemokamus renginius: pažintines ekskursijas apie masonų istoriją Klaipėdoje bei Liudvikui Rėzai dedikuotą koncertą. Gegužės 8 d. 18 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) vyks koncertas „Liudviko Rėzos pėdomis“. Programos atlikėjai – Giedrius Prunskus (baritonas) ir Vilimas Norkūnas (pianoforte). Koncerte skambės vokiečių kompozitorių kūriniai pagal L. Rėzos (1776–1840) originalius eilėraščius ir jo publikuotas lietuvių liaudies dainas. Pagrindinis dėmesys sutelktas

Skaitykite toliau..

Diskusija „Lietuvos teisės paminklai: ką atveria Žemaitijos privilegijų ir kitų teisės šaltinių tyrimai?“

2026 m. gegužės 7 d., ketvirtadienį, 17.00 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) vyks diskusija „Lietuvos teisės paminklai: ką atveria Žemaitijos privilegijų ir kitų teisės šaltinių tyrimai?“. Šis susitikimas – tai Valdovų rūmų muziejaus kartu su partneriais rengiamo pokalbių-diskusijų ciklo „Teisingumo stulpai: prakalbinti senosios Lietuvos teisės paminklai“ programos dalis. Diskusijos dalyviai: doc. dr. Eugenijus Saviščevas (Vilniaus universitetas), Inga Ilarienė (Lietuvos istorijos institutas), Simona Glazauskaitė (Lietuvos istorijos institutas). Moderatorė – dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (Valdovų rūmų muziejus). Dalyvavimas nemokamas. PLAČIAU APIE PROJEKTĄ Teisinė valstybė yra vienas iš labiausiai siektinų idealų. Teisinėje valstybėje viešpatauja įstatymų lygybė ir saugumas, tarpsta tautos gerovė, klesti prekyba ir amatai, ir tik joje „visa jėga išsiskleidžia tautos

Skaitykite toliau..

Pėdos iš tolimos praeities užminė painią mįslę

Dešimties tūkstančių metų senumo pėdsakai atskleidė paslaptingą moters su vaiku kelionės istoriją: mokslininkai Naujojoje Meksikoje aptiko ilgiausią žinomą suakmenėjusių žmogaus pėdsakų seką, kurios ilgis viršija pusantro kilometro. Pėdsakai buvo rasti plynaukštėje, esančioje išdžiūvusio senovinio ežero dugne, Baltųjų smėlynų nacionaliniame parke. Ši vietovė gerai žinoma tuo, kad joje gausu šimtų tūkstančių įvairių ledynmečio gyvūnų pėdsakų, įskaitant mamutus, milžiniškus tinginius, kardadantes kates, kupranugarius, bizonus, taip pat žmones. Sukietėję žmogaus pėdsakai yra taip gerai išsilaikę, kad mokslininkams pavyko atkurti nemažai detalių iš istorijos, kuri įvyko maždaug prieš dešimt tūkstančių metų. Tyrėjai mano, kad žmogus, ėjęs plynaukšte, greičiausiai buvo moteris, nors neatmeta galimybės, kad tai buvo paauglys. Moteris nešė mažą vaiką ir labai skubėjo, o po

Skaitykite toliau..

Girtuoklis fotografas, palaidojęs sovietinių šnipų tinklą

Vos persimainiusi iš carinės į bolševikinę, sovietinė rusijos imperija ėmė regzti šnipų, provokatorių ir diversantų tinklą Vakaruose. Civilizuoto pasaulio ir „deržavos” priešprieša tęsiasi iki šiol, o sovietmečiu vakarietiškos žvalgybos irgi verbuodavo sovietijos piliečius. Tai padaryti nebuvo itin keblu, nes visuotinio stygiaus sąlygomis gyvenę sovietų imperijos piliečiai stengėsi trūks-plyš patekti į Vakarus, o esant galimybei – kuo ilgiau juose užsibūti. Neatsispirdavo pagundai pelnyti pinigėlių ir Vakaruose dirbę sovietiniai šnipai – GRU (Vyriausios žvalgybos valdybos – sovietinės diversinės tarnybos) bei KGB (Valstybės saugumo komiteto – sovietinio represinio organo) – darbuotojai. Pastarieji, prisidengę formaliomis „kultūros atašė” ar panašiomis pareigomis, o tikrumoje dirbę ardomąjį darbą, Vakaruose netrukdavo išlepti. Civilizuotos gyvenimo sąlygos, viso ko pasiūla

Skaitykite toliau..

Veidmainės imperijos permaina: nuo stalininio ampyro link „bloknamių”

Smarkiai nukentėjusi Antrojo pasaulinio karo audrose, sovietinė rusijos imperija po truputį ėmėsi atstatinėti sugriautus miestus ir gyvenvietes. Triūsė statybose karo belaisviai, o eiliniai piliečiai sekmadieniais – anuomet dirbta šešias dienas per savaitę – rengdavo griuvėsių tvarkymo talkas. Tragiškai trūko būsto, tad dauguma gyveno komunaliniuose butuose, kurių kiekvienam kambary glaudėsi atskira šeima. Dažnas nuomojosi kambarėlį privačiame medinuke ar džiaugėsi lova paskubomis pastatytame darbininkų bendrabutyje. Rusijoje apstu išlikusių palaikių pokario barakų, kuriuose iki šiol gyvena „deržavos” piliečiai, naiviai tikėdamiesi perkėlimo į bent kiek padoresnį būstą. Tačiau sovietinė sistema net ir pokariu rasdavo būdų pamaloninti „lygesnius už lygius” veikėjus, suręsdama jiems solidų ir patogų butą. Tokie daugiabučiai, kaip ir visuomeniniai pastatai, būdavo gausiai

Skaitykite toliau..

Čingischano mirties paslaptis

Mokslininkų tarpe netyla ginčai dėl vienos žinomiausių istorinių asmenybių – Čingischano – mirties aplinkybių ir priežasties. Nesutariama, kaip gi žuvo ar sava mirtimi pasimirė didžiausias istorijoje užkariautojas 1227 m. vasarą milžiniška mongolų armija, nušlavusi nuo žemės paviršiaus dešimtis karalysčių, stovėjo prie Tangutų valstybės sostinės Čunšingo sienų. Viskas vyko pagal planą: priešas buvo ant sunaikinimo ribos, Čingischano imperija driekėsi nuo Kaspijos iki Ramiojo vandenyno. Tačiau tarp gaisrų dūmų ir karinės stovyklos pasklido nerimą keliantys gandai. Didysis chanas, kurio bijojo kaip dievo, buvo mirties patale. Kaip galėjo išeiti iš gyvenimo „Visatos sukrėtėjas“? Atsakymo į šį klausimą iki šiol niekas nežino… Pirmoji versija: lemtinga medžioklė. Pagal labiausiai paplitusią ir iš dalies „oficialią“ versiją,

Skaitykite toliau..

Rusijos kliurkos Pirmajame pasauliniame kare, pasikartojančios ir šiandieną

Karui Ukrainoje besitęsiant penktus metus, dažnas mūsų jam nebeskiria pirmaeilį dėmesį, nes, rodos, tai yra kova be pabaigos. Padėtis išties patinė, nes agresorius nepajėgs užgrobti apsižiotas teritorijas, o ukrainiečiai jokiu būdu jų neatiduos – tai būtų grubiausias konstitucijos pamynimas. Visgi, sparnuotas posakis apie linkusią kartotis istoriją yra neįtikėtinai gyvybingas ir pritaikytinas agresyviai ir grobikiškai imperijai. Prabėgo jau geras šimtmetis nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, ir, rodos, net patys rusai pamiršo, kodėl carinė imperija jame prapylė. Paralelės bei sąsajos tarp carinės ir putininės imperijų būklės Pirmojo pasaulinio karo ir šiandienės agresijos Ukrainoje – tiesiog stulbinančiai panašios. Apie jas ir papasakosime, idant sustiprintume civilizuotų žmonių viltį, kad ir putininės „deržavos” laukia neišvengiamas

Skaitykite toliau..

Pavasario saulės pinklės

Rodos, kūnas kraustosi iš proto: kuo gi tokia pavojinga pavasario saulė? Pavasarinės saulutės spinduliai glosto veidą malonia šiluma. Dar nėra karšta, nėra tvanku. Nesinori slėptis šešėlyje ar teptis kremu. Atrodo, kad tai nekenksmingiausia saulė šiemet. Tačiau gydytojai su tuo nesutinka. Pavasario saulė yra agresyviausia ir klastingiausia. Ir štai kodėl. Pagrindinės pavasario pinklės – karščio nebuvimas. Vasarą instinktyviai ieškome šešėlio, kai termometro stulpelis peržengia +30. O kovo–balandžio mėnesiais oras dar vėsus, šiek tiek žnaibosi. Kūnui nėra karšta, vadinasi, manome, kad saulė nekenkia. Tai klaida. Ultravioletas nešildo. Jis veikia visada, nepriklausomai nuo oro temperatūros. O po ilgos žiemos oda yra visiškai neapsaugota: pagaminta mažai melanino, natūralios apsaugos nėra. Todėl pavasarį nudegti galima per

Skaitykite toliau..

Atkurtos Lietuvos kariuomenės poligonai

Atkurta Lietuva perėmė ne tik carinį Pabradės ir lietuvišką Gaižiūnų poligonus. Nemažai perimtų poligonų buvo įrengta sovietų okupacinei kariuomenei: Rūdninkų (įkurtas 1948 m.), Kairių (įkurtas 1949 m.), Rokų (įkurtas 1956 m.), Pagudonės (įkurtas 1962 m.), Kazlų Rūdos (įkurtas 1969 m.). Buvo apleistas ir laisvos Lietuvos Kariuomenės nebesulaukė ketvirtajame dešimtmetyje kurtas Šilėnų aviacijos poligonas prie Šiaulių. Visi poligonai, išskyrus Rūdninkų, buvo toliau naudojami mūsų karių ir sąjungininkų. Didžiulis Rūdninkų poligonas po 1990-ųjų buvo palaipsniui apleistas ir tik nuo 2021-ųjų vėl imtasi jį atkūrinėti ir vystyti Rūdninkų karinį miestelį. Užbaigus darbus, 2027 m. čia įsikurs dalis Vokietijos Kariuomenės brigados. Kai kuriems iš naudojamų poligonų buvo suteikti istoriniai vardai: Pabradės – generolo Silvestro

Skaitykite toliau..

Ar žmonių civilizacija pirmoji Žemėje?

Šiuolaikiniai mokslininkai aktyviai diskutuoja apie nežemiškųjų civilizacijų vaidmenį ir įtaką žmonijos raidai. Vieni tvirtina, kad tokios hipotezės neturi mokslinio pagrindo ir keistus reiškinius galima paaiškinti meteorologijos bei geologijos požiūriu, taip pat slaptų ginklų bandymų pagrindu. Kiti pateikia įtikinamų argumentų apie nežemiškų civilizacijų, stebinčių Žemės civilizacijos raidą, egzistavimą.Didžiausias dėmesys skiriamas nepaaiškinamiems dangaus reiškiniams, kurių egzistavimo faktą įrodyti yra gana sunku. Tačiau daugelis vaizdo ir nuotraukų medžiagos, kurioje užfiksuoti neidentifikuoti skraidantys objektai, pasirodo esantys suklastoti. Pasirodo, šimtaprocentinių įrodymų apie NSO egzistavimą nėra. Juk liudytojų parodymai gali būti melagingi, kaip ir filmuota medžiaga… Kontrastas triukšmui apie keistus skraidančius objektus yra tai, kad nuslepiama faktinė informacija, liudijanti tai, kad prieš kelis milijonus metų Žemėje

Skaitykite toliau..

Negyvasis vikingų vanduo

Skandinavų mitologijoje yra įdomi legenda apie tai, kaip vikingai ruošėsi išplaukti į jūrų žygį. Laivas jau buvo pasiruošęs pakelti inkarą. Tuo metu tirpo sniegas, ir į jūrą tekėjo gėlo vandens srautai.Tada hersiras – vadas – davė komandą. Vikingai išskleidė virš laivo didelę raudoną burę. Laivas nusileido į vandenį. Ir sustojo. Laivas tarsi atsitrenkė į kliūtį ir sustojo. Stiprūs irkluotojai užgulė irklus, bandydami pajudinti laivą iš vietos. Bet visos pastangos buvo veltui.Vikingai pamanė, kad dievai nenori šios kelionės. Vadas įsakė grįžti. Į krantą buvo numesta virvė, laivas buvo pritrauktas prie kranto. Vikingai paliko laivą. Vadas sušaukė tarybą, kurioje buvo nuspręsta paaukoti dievams. Vienas iš jūrininkų, senas ir patyręs, pasakė, jog, kadangi

Skaitykite toliau..

Lietuviškas kiaušinykas: Velykų eglutės simbolika

Lietuviškos Velykos neįsivaizduojamos be margučių, tačiau vienas archajiškiausių ir vaizdingiausių papročių yra kiaušinykas – tradicinė Velykų eglutė. Balio Buračo negatyve užfiksuotas kiaušinykas yra kruopštus lietuviško Pasaulio medžio modelis, kuriame kiekviena detalė perteikia gilią pavasario atgimimo ir kosminės tvarkos simboliką. Tradiciškai lietuviška velykinė eglutė – tai nedidelis, išmoningai sukonstruotas medelis, skirtas ne tik puošybai, bet ir margučių eksponavimui bei dovanojimui. Vaizde matoma Velykų eglutė suskirstyta į tris sferas: požemį (žemę), gyvųjų pasaulį ir dangų. Eglutės pagrindas – masyvus, raštuotas riestainis arba duonos kepalas – simbolizuoja derlingą žemę, sotumą ir šeimos gerovę, kartu tarnaudamas kaip stabilus pamatas visam kiaušinykui. Virš jo kyla ašis, aplink kurią horizontaliai išsidėsčiusios šakelės suformuoja „gyvųjų erdvę“. Svarbiausias

Skaitykite toliau..

Nesė – mitų personažas ar mokslinė sensacija?

Loch Neso pabaisa kartu su sniego žmogumi užima pirmąją vietą neįprastų būtybių reitinge. Paslaptingoji Nesė – mitų personažas ar mokslinė sensacija? Manote, kad jau galima vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą? Paslaptingos būtybės, kurios retai pasirodo žmonėms, visais laikais kėlė smalsumą. Visada atsiranda liudininkų, pasakojančių apie susitikimus su monstrais. Yra net speciali mokslo kryptis, tyrinėjanti legendinius gyvūnus – kriptozoologija. Kiekviena šalis turi savo savitą monstrą. Pavyzdžiui, sniego žmogus – jetis, kuris sutinkamas Šiaurės Amerikos kalnuose ir netgi buvo nufilmuotas 1967 metais. Arba kraujo ištroškusi čiupakabra iš Meksikos, siurbianti naminių gyvūnų kraują. Vietiniai gyventojai mano, kad šis monstras atsirado dėl specialiųjų tarnybų eksperimentų. O Japonijoje žmonės svajoja sugauti ir suvalgyti nupepo, kuri naktimis

Skaitykite toliau..

Plika ranka nugalėjęs negailestingąjį Porseną drąsuolis

Etruskų karalius Larsas Porsena su didžiule kariuomene žygiavo į Romą. Prasidėjo karas, išgarsėjęs trimis žymiais romėnų žygdarbiais. Jų herojai buvo Horacijus Koklesas, Mucijus Scevola ir mergina Klelija. Romėnai susitiko su Porsenos kariuomene prie Tibro. Įvyko mūšis, romėnai buvo sumušti ir puolė trauktis per medinį tiltą per Tibrą. Priešas juos persekiojo. Reikėjo jį sulaikyti, kol besitraukiantieji pereis, ir paskui save sunaikins tiltą. Tai ėmėsi padaryti romėnų karys vardu Horacijus Koklesas. Atsistojęs prieš tiltą, veidu į priešą, jis vienas kovojo su etruskų minia, kol už jo nugaros pasigirdo griūvančio tilto trenksmas. Tada jis apsisuko, šoko į vandenį ir nuplaukė į romėnų krantą. Perplaukti Tibrą visiškai apsiginklavus, dar ir sužeistam, dar ir po

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Ekspedicija į Tolimuosius Rytus (VI)

(Tęsinys, pirmas dalis skaitykite čia.) Čiukčijos pakrantėseČiukčija yra toliausiai į šiaurės rytus ištįsusiame Azijos žemyno kampe, kuris čia labai priartėjęs prie Šiaurės Amerikos. Joje esančią Aliaską nuo Čiukčijos skiriantis Beringo sąsiauris yra tik apie 90 kilometrų pločio. Tai ypatinga vieta, nes čia prieš tūkstančius metų buvo sausuma, kuri tarsi milžiniškas tiltas jungė abu žemynus. Šiuo „tiltu“ kadaise į Ameriką persikėlė žmonės, daugelio rūšių gyvūnai, bet vėliau dėl žemės plutos judėjimo jis atsidūrė po vandeniu jūros dugne. Nuo to laiko pakito ir šių vietų klimatas, – jis labai atšalo, o žemės paviršiuje susidarė šiaurei būdingas amžinas įšalas. Dar prieš mūsų erą šiame atšiauriame krašte apsigyveno čiukčių protėviai besiverčiantys medžioklę, žvejyba, elnių

Skaitykite toliau..

Prieš metus lankytojams duris atvėrė Dalios Grinkevičiūtės ekspozicija

Prieš metus, 2025-ųjų balandžio 1-ąją, lankytojams duris atvėrė Dalios Grinkevičiūtės ekspozicija.Ji veikia namuose, kadaise priklausiusiame laukuviškių tremtinių Milių šeimai. Namai yra brangūs Lietuvos istorijai, nes juose paskutinius keliolika gyvenimo metų nugyveno tvirtos dvasios lietuvė Dalia Grinkevičiūtė (1927–1987). 1941 m. Kauno šviesuolių Grinkevičių šeima – Dalia, jos tėvai ir brolis – buvo sovietų okupantų represuota. Tėvas Juozas (1892–1943) buvo įkalintas lageryje, kuriame 1943 m. mirė iš bado. Dalia, mama Pranė (1898–1950) ir brolis Juozas (1924–1984) buvo ištremti į Altajaus kraštą, o vėliau – į šaltą ir atšiaurią Trofimovsko salą Lenos upės deltoje. Okupantų nežmoniškumas ir patirtos siaubingos sąlygos nugulė į atsiminimus „Lietuviai prie Laptevų jūros“ – lietuviams ir pasauliui gerai žinomą

Skaitykite toliau..

Pilies muziejuje – knygos apie Prūsijos, Lietuvos ir Klaipėdos krašto masonus sutiktuvės

2026 m. balandžio 10 d. 16 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) vyks knygos „Masonai kultūriniame Prūsijos Lietuvos ir Klaipėdos krašto gyvenime: XVIII a. – XX a. pirma pusė“ sutiktuvės. Renginyje dalyvaus leidinio autorė dr. Kotryna Rekašiūtė, knygos recenzentė doc. dr. Silva Pocytė, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, leidyklos „Flavija“ vadovas Jonas Ragauskas. Renginį ves aktorė, Klaipėdos universiteto docentė Virginija Kochanskytė, kompozitorių masonų kūrinius atliks Giedrė Zeicaitė (sopranas), Inga Maknavičienė (fortepijonas), Rima Tamo (smuikas), Nikita Gineit (baritonas). Istoriografijoje teigiama, kad masonai – vienas sėkmingiausių Didžiosios Britanijos kultūrinio eksporto pavyzdžių. XVIII a., plintant Apšvietos epochos idėjoms, masonų judėjimas neaplenkė ir Prūsijos. Masonystę be priešiškumo priėmusi evangelikų liuteronų bažnyčia sudarė palankias

Skaitykite toliau..

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia į parodos ir filmo „Karklė ir Girkaliai: gyvoji praeities kronika” pristatymus

Parodoje ir filme per vietinių gyventojų šeimų istorijas, atsiminimus pristatoma dviejų Mažosios Lietuvos kaimų – Karklės ir Girkalių – istorinė bei kultūrinė retrospektyva. Dokumentiniai pasakojimai, fotografijos ir šeimose išsaugoti daiktai pateikiami kaip nepertraukiamas, „gyvas“ metraštis. Karklė ir Girkaliai – tai dvi gyvenvietės Klaipėdos rajone. Karklė žinoma kaip autentiškas žvejų kaimas, išlaikęs etnografinį savitumą. Girkaliuose buvo 5 stambių senoviškų sodybų branduolys ir 8 mažesni viensėdžiai, išsibarstę pasienyje. Šio kaimelio kronika galima laikyti vietinės gyventojos, gimusios 1928 m., parašytus prisiminimus. Gyvoji praeities kronika reiškia, kad istorija čia nėra tik sausi faktai ar seni dokumentai. Ji „gyva“, nes yra pasakojama per bendruomenės prisiminimus, išlikusias tradicijas, šeimų istorijas ir vizualinę medžiagą, kuri leidžia praeitį

Skaitykite toliau..

Kviečiama minėti labdario J. L. Vynerio gimtadienį

L. Vyneris į Klaipėdą atvyko 1816 m. iš Gdansko. Būdamas žydų tautybės, susidūrė su daugybe sunkumų, kovodamas dėl miestiečio teisės. Pirmąjį prašymą 1817 m. gegužės 5 d. miesto deputatų taryba atmetė. Tuomet jis kreipėsi į Prūsijos karalių, kuris 1818 m. vasario mėn. išleido įsaką, nurodantį priimti Vynerį į miestiečius. Remiantis šiuo įsaku, 1818 m. liepos 2 d. jis tapo visateisiu Klaipėdos gyventoju. Gavęs miestiečio teises, ėmėsi jūrų pirklystės verslo. Daugiausia prekių atsigabendavo iš Olandijos. Prekiavo šviežiai sugautomis silkėmis, sūriais. Ypač pelninga buvo prekyba tulpių, narcizų, krokų, hiacintų, lelijų svogūnėliais. Jais apsirūpindavo ne tik klaipėdiečiai, bet ir Lietuvos dvarai. Laikui bėgant ėmėsi kreditavimo verslo, mieste įsigijo nekilnojamojo turto. Buvo renkamas Klaipėdos

Skaitykite toliau..

Atsikratyti tirono: mažai žinomi bandymai likviduoti sovietijos diktatorių

Apie Josifo Stalino (Džiugašvilio) ir jo sėbrų nusikaltimus žinoma daug, dažnas pamename juodą Lietuvos istorijos ruožą stalininio įšalo metais: šviesiausi protai ir darbščiausi ūkininkai buvo kalinami, tremiami, žudomi. Stalininės klikos nusikaltimus vaizdžiai primena tremtinių ir politinių kalinių prisiminimai, gausiai publikuoti Atgimimo laikmečiu. Šiandieną pasaulis priverstas baisėtis jau kitos rusiškosios chuntos – putininės – šiurpiais darbeliais Ukrainoje. Neatsilieka režimo parankiniai ir pačioje rusijoje, negailestingai malšindami bent šiek tiek laisvesnį žodį. Kol kas lieka paslaptimi mėginimai nušalinti šiandienį rusijos tironą, nors anksčiau ar vėliau sužinosime visą tiesą. Apie bandymus pašalinti kruviną sovietijos tironą žinoma kur kas daugiau, nes prabėgus daugeliui metų, niūrias paslaptis slėpę sovietinio saugumo archyvai buvo dalinai išslaptinti, atverti. Akivaizdu,

Skaitykite toliau..

Deniso Nikitenkos „Kuršių Nerijos knygos” pristatymas

2026 m. kovo 28 d. 14 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) vyks pirmasis didžiulio susidomėjimo sulaukusios Deniso Nikitenkos knygos „Kuršių nerijos knyga“ pristatymas uostamiestyje. Renginio dalyviai turės progą įsigyti ką tik išspausdintą knygą iš pakartotinio, antrojo tiražo: pirmasis buvo išpirktas vos per mėnesį. „Kuršių nerijos knyga“ – tai net septynerius metus rengtas išsamus leidinys, kuriame sluoksnis po sluoksnio atskleidžiamas Kuršių nerijos gamtinis, istorinis ir kultūrinis paveldas. „Dar nė viename leidinyje apie Kuršių neriją nebuvo paliestas toks platus temų spektras: viso yra 43 teminiai skyriai. Nuo geologijos, geografijos, archeologijos, istorijos, biologijos iki mitologijos, etnokultūros, laivybos, amatų etc. Knyga parašyta hibridiniu stiliumi, kuris yra tarsi jungtis tarp mokslo

Skaitykite toliau..

Ernsto Vicherto „Lietuviški pasakojimai” pristatymas Pilies muziejuje

026 m. kovo 25 d. 17.30 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) vyks pirmąkart į lietuvių kalbą išverstų ir atskira knyga išleistų XIX amžiaus vokiečių rašytojo Ernsto Wicherto „Lietuviškų pasakojimų“ pristatymas (leidykla EGLĖ). Vertėja Ieva Perednienė (Jomantaitė), redaktorės Agnė Ivanavičiūtė ir Eglė Zalatoriūtė bei literatūros kritikas Marijus Šidlauskas aptars kūrinių ypatybes. Leidyklos EGLĖ vadovas Antanas Stanevičius atskleis knygos atsiradimo kelius. Knygos sutiktuvėse dalyvaus Priekulės meno ir kultūros centro Ernsto Vicherto teatras (režisierius Donatas Savickis), kuris parengė inscenizacijas „Lietuviškų pasakojimų“ motyvais. „Lietuviški pasakojimai“ – tai penki kruopščiai išversti XIX a. tekstai, leidžiantys iš arti pažvelgti į Mažosios Lietuvos lietuvių gyvenimą. Ernsto Vicherto teatras pristatys knygos ištraukas, kurios leis

Skaitykite toliau..

Pilies muziejuje – vieša paskaita apie Klaipėdos žydų pasitraukimą 1939-aisiais

Kovo 23 d., pirmadienį, 17.30 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) Klaipėdos universiteto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Ruth Leiserowitz skaitys pranešimą „Klaipėda po kovo 23 d. – miestas be žydų?“. Žinomos 1939 m. kovo mėnesio nuotraukos, kuriose matyti sunkiai pakrauti vežimai, priklausę bėgantiems iš Klaipėdos žydams. O kas dar nutiko tomis dienomis? Ar bėgimas vyko skubotai, ar buvo prasidėjęs jau anksčiau? Kaip pasikeitė miesto vaizdas, kai žydai išnyko? Apie visa tai savo pranešime ir pasakos prof. dr. Ruth Leiserowitz. Dalyvavimas nemokamas. Renginio organizatoriai ir partneriai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Klaipėdos žydų bendruomenė

Skaitykite toliau..

Italijos suvienijimo sukakties proga – trumpai apie Lietuvos ir Italijos karinę bendrystę

Prieš 165 metus, 1861 m. kovo 17 d., Garibaldis su kompanija baigė vienyti Italijos valstybes ir žemes – viskas buvo sujungta į Italijos karalystę. Ta proga galima prisiminti, kad Italija dažnam yra ne tik atostogų kryptis, bet ir valstybė, su kuria turime keletą karybos partnerystės akcentų. 1918–1940 m. karinis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Italijos ryškiausias buvo Italijos rengiant Lietuvos karininkus, Lietuvos Kariuomenėje naudojant itališką techniką ir iš italų perkant amerikietišką ginkluotę.   Štai keletas lietuvių, ragavusių karo mokslų Italijoje (nurodomi tuo metu turėti laipsniai):🟢Karo aviacijos lakūnas kpt. Mykolas Mačiokas (1899–1954) 1928–1930 m. studijavo Italijos aukštojoje karo mokykloje Turine.🟢Vyr. ltn. Pranas Lesauskis (1900–1942) 1927–1930 m. studijavo Turino artilerijos akademijoje.🟢Mjr. Leonas Gustaitis (1897–1942)

Skaitykite toliau..

Žemaičių dounininkų dainavimo tradicija – jau Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvade!

Turime puikių žinių! Žemaičių dounininkų dainavimo tradicija – jau Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvade!Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar 13 gyvojo paveldo reiškinių, puoselėjamų įvairiose šalies bendruomenėse. Tarp jų – ir žemaičių dounininkų dainavimo tradicija, paplitusi Žemaitijos regione.Šios tradicijos paraiškos rengimą 2025 metais inicijavo Telšių rajono savivaldybė. Pagrindiniai paraiškos teikėjai – Telšių kultūros centras ir Akademinio žemaičių jaunimo korporacija „Samogitia“, bendrateikėjai – Mažeikių rajono Sedos kultūros centras bei Palangos krašto etnoklubas „Mėguva“. Medžiagos rinkimu ir paraiškos rengimu rūpinosi Telšių kultūros centro folkloristė,Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Čiučiuruks“ vadovė Rita Macijauskienė ir etnomuzikologė, humanitarinių mokslų daktarė, korporacijos „Samogitia“ pirmininkė Loreta Sungailienė.Prie paraiškos rengimo prisidėjo ir kitų Žemaitijos savivaldybių

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Ekspedicija į Tolimuosius Rytus (V)

(Tęsinys, pirmas dalis skaitykite čia.) Dienoraštis 1978.08.04-05 Čapline paėmęs likusius mūsų ekspedicijos dalyvius, laivas pasuko į šiaurę link didelės, negyvenamos Arakamčečeno salos, esančios netoliese nuo pakrantės čiukčių gyvenvietės Janrakinnot. Salos krante buvo bene didžiausia Tolimuose Rytuose jūros vėplių gulykla, kuri ir buvo svarbiausias ekspedicijos tikslas. Turėjome leidimą morfologiniams ir kitiems tyrimams sumedžioti du jūrų vėplius bei medžioti įvairius jūrų paukščius. Deja, įsisiūbavo blogas oras, todėl dvi dienas išsilaipinti saloje negalėjome. Nekantriai laukėme oro pagerėjimo. 1978.08.06 Pagaliau jūra kiek aprimo. Iš laivo į vandenį buvo nuleista mūsų valtis, į kurią sukrovėme visą gyvenimui saloje reikalingą mantą, sulipome į ją patys ir užvedę prikabintą motorą, pasukome link tolumoje matomų salos krantų. Sėkmingai

Skaitykite toliau..

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – naujos Eimanto Gudo ir Žilvinės Petrauskaitės knygos pristatymas

Istorikas Eimantas Gudas ir žurnalistė Žilvinė Petrauskaitė toliau skaičiuoja garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių turtus, aprašo jų nuopelnus ir nuodėmes, pakilimus ir nuopuolius. Skaitytojų pamėgtas autorių duetas patraukliai, tarsi romane, pasakoja apie didikų kopimą į elito viršūnę, išsilaikymo joje kainą ir klaidas, už kurias ateitis atkeršijo užmarštimi. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aukso amžiumi vadinamu XVI–XVII a. pradžios laikotarpiu aukščiausias kilmingųjų sluoksnis – jau gerokai susimaišę didikai ir kunigaikščiai – administravo valstybę, formavo jos politiką, gynė nuo priešų, patarinėjo didžiajam kunigaikščiui, neretai juo manipuliuodami. Taip knygos istorinį kontekstą nusako E. Gudas ir priduria: „Šių pačių pačiausių didikų ir Vakarų Europos aristokratijos gyvenimo būdas mažai kuo skyrėsi.“ Kaip viena Mykolo Kęsgailos sūnų kelionė

Skaitykite toliau..

Užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio 130-mečio proga – archyvinis interviu iš 1991-ųjų

Kiek 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos ministrų vėl laisvos Lietuvos televizijai yra davę interviu? Juozas Urbšys yra davęs. Ir šiandien jam sukanka 130 metų. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas, politinis kalinys, vertėjas gimė Šeteniuose 1896 m. kovo 12 d. Urbšys buvo vienas ryškiausių diplomatų ir valstybės veikėjų, ir jam teko dalyvauti daugelyje dramatiškų ir tragiškų Lietuvos valstybės momentų. 1938–1940 m. jis buvo paskutinis laisvos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras. Urbšys ministru buvo paskirtas jau po 1938 m. kovo 17 d. Lenkijos ultimatumo Lietuvai, tačiau per tuos porą jo darbo metų pavojus Lietuvai tik didėjo, o totalitarinių režimų spaudimas tik stiprėjo. Urbšiui teko priimti 1939 m. kovo 20 d. Vokietijos ultimatumą dėl

Skaitykite toliau..

Petras Bluzma. Ekspedicija į Tolimuosius Rytus (IV)

(Tęsinys, pirmas dalis skaitykite čia.) Saloje su jūrų vėpliais Jūrų vėplius žino bene visi, – ruonių giminėje jie vieninteliai turi tokias dideles, beveik metro ilgio žemyn nukarusias viršutines iltis. Jomis vėpliai „aria“ jūros dugną ieškodami ten pasislėpusių moliuskų ar kitokio maisto, jomis remiasi į ledą lipdami iš vandens ant ledo lyčių, esant reikalui jomis prakerta ir palaiko neužšąlančias kvėpavimo angas lede, jomis ginasi nuo priešų, sprendžia tarpusavio kivirčus. Vėpliai pasižymi ir savo dydžiu, – patinai būdami didesni už pateles išauga iki 4,5 metrų ilgio ir iki 2 tonų svorio. Už vėplius ruonių tarpe didesni yra tik jūrų drambliai. Vėpliai gyvena Šiaurės pusrutulyje Arkties jūrų pakraščiuose. Žiemą jie praleidžia tarp plaukiojančių

Skaitykite toliau..

Didysis inkvizitorius

Žmogus, nuo kurio nei vienas negalėjo nieko nuslėpti: Tomas Torkvemada – vyriausiasis Europos inkvizitorius, vienų laikomas nusikaltėlių, kitų – vos ne šventuoju. Specialus bažnytinis teismas – inkvizicija, įsteigta Katalikų bažnyčios viduramžiais, ypač aktyviai veikė Ispanijoje. Nuo 1483 m. didžiuoju inkvizitoriumi Kastilijoje, Valensijoje, Katalonijoje ir Aragonijoje tapo Tomas Torkvemada (apie 1420–1498 m.). Per aštuoniolika jo galios metų buvo sudeginta daugiau nei šimtas tūkstančių žmonių. Prie šio liūdno sąrašo reikėtų pridėti aštuoniolika tūkstančių nuteistų kalėti, ir dukart tiek nubaustų tokia didele bauda, kad žmonės tapo tiesio elgetomis. Iš viso nuo inkvizicijos veiksmų nukentėjo ne mažiau kaip šimtas tūkstančių šeimų. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Torkvemada gimė mažame Ispanijos miestelyje, kurio vardu naujagimį pavadino pamaldūs tėvai. Lietuviškai

Skaitykite toliau..

Branduoliniais ginklais apsikarstę nusmuktkelniai pamišėliai

Sovietmetį menantys puikiai žino, kad imperijoje trūko visko – nuo pėdkelnių iki automobilių – užtat ginklų buvo iki soties. Jais iki šiol žvangina ir pasaulį gąsdina nupušęs diktatorius, varganas nuo galvos iki kojų: nei prisivogtus turtus gali parodyti, nei meilužes paviešinti, nei aibės kompleksų atsikratyti. Tačiau pasigirti iš sovietinės rusijos imperijos paveldėtais baisiais ginklais nepraleidžia progos nei pats, nei jo pastumdėlis Medvedevas, nuo alkoholio aiškiai susipykęs su protu. Šis netikša vis grasinasi smogti civilizuotam pasauliui „lazdynu” ar kitu šiurpiu sovietmečio išradimu, ir užmušti šimtus tūkstančių niekuo nekaltų žmonių. Rusiją valdanti nusikalstama gauja gerokai primena pamišėlius sovietijos kareivas, nepaliaujamai žvanginusius ginklais, kad „mūsų visi bijotų”: būtent apie tokius bepročius ir jų

Skaitykite toliau..

Įdomusis auksas

Auksas yra viena paslaptingiausių medžiagų. Tai žinomiausias metalas pasaulyje, jau tūkstančius metų tarnaujantis žmonėms vertybių etalonu. Jis vertinamas visur, bet kurioje šalyje, nuo Afrikos iki Šiaurės Europos, ir visur žmonės žiūri į aukso luitą su tuo pačiu godžiu susidomėjimu. Keletas įdomių faktų apie auksą: auksas yra valgomas; auksas nesukelia alergijos, todėl auksinius papuošalus gali nešioti netgi žmonės, turintys ypač jautrią odą; auksas minimas žydų šventojoje Toroje mažiausiai keturis šimtus kartų: apie 80% visų mūsų planetos aukso atsargų iki šiol yra Žemės gelmėse. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.) Auksas yra vienas iš šiuolaikinės pasaulio ekonomikos pagrindų, nes šis metalas nerūdija, plačiai naudojamas pramonėje ir yra pakankamai retas, kad jo kaina visada būtų

Skaitykite toliau..

Piratų Atlantida

Prieš 346-ius metus, 1670 m. liepos 18 d., buvo pasirašyta Madrido taikos sutartis, užbaigusi šešerius metus trukusią anglų-ispanų karą. Pagal šią sutartį Jamaikos sala iš ispanų perėjo į anglų rankas, ir beveik tris šimtmečius buvo Didžiosios Britanijos nuosavybe. Nuo tos dienos prasidėjo trumpas Port Rojalio, tuo metu didžiausio Jamaikos miesto, klestėjimo laikotarpis, kuris ketvirtį amžiaus tapo ne tik oficialia kolonijos sostine, bet ir neoficialia Karibų jūros piratų sostine, o taip pat, pasak to meto liudininko, „viena iš labiausiai ištvirkusių vietų Žemėje“.Port Rojalis buvo britų korsarų, plėšusių ispanų galeonus su Pietų Amerikos auksu ir sidabru, baze. Karo metu jie tai darė su vietinės valdžios teisėtu sutikimu, o taikos metu – neteisėtai.

Skaitykite toliau..

Ohaguro keistenybės

Ar žinote, kad viduramžių Japonijoje vyrai ir moterys sąmoningai dažė savo dantis juoda spalva? Iki Meidži laikotarpio (nuo 1868 iki 1912 m.) Japonijoje, pietryčių Kinijoje ir Pietryčių Azijoje buvo gana populiarus dantų juodinimo ritualas – ohaguro. Jam buvo gaminama speciali dažų pasta, kurios pagrindinė sudėtinė dalis buvo tamsiai rudos spalvos geležies tirpalas acto rūgštyje (tam geležies pjuvenos buvo ištirpinamos actuose). Tada tirpalas buvo sumaišomas su augalinėmis taninų medžiagomis, pavyzdžiui, taninų sumacho (mažo lapuočio medžio rūšis) galų milteliais. Po to tirpalas įgavo juodą spalvą ir tapo netirpstantis vandenyje. Paprastai dažai buvo tepami kartą per dieną arba keletą kartų per savaitę. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.)  Hejano laikotarpio pabaigoje (nuo 794 iki 1185 m.)

Skaitykite toliau..

Maištai prieš „kukurūzninką”: kodėl žmonės nebeištverdavo

Sovietijos valdžia iki pat tauškaliaus Gorbačiovo „perestroikos” („pertvarkos”, rus.) žiauriai malšino menkiausius judesius prieš santvarką ar režimą, tačiau visiškon neviltin įstumti žmonės kartais ryždavosi protestams. Ūmaus ir neracionalaus Nikitos Chruščiovo, dėl nesveikos meilės kukurūzams praminto „kukurūzninku”, valdymo laikmečiu (1954-1964) kartas nuo karto kildavo neramumai dėl prasto aprūpinimo maisto produktais ar nesibaigiančių ekonominių eksperimentų. Šįkart papasakosime jums apie kelis nutikimus, kuomet kvailų valdžios sprendimų įsiutinta „darbo jėga” – taip niekinamai sovietiniai funkcionieriai vadino dirbančiuosius – ryžosi maištauti, tegul ir Lenino portretais bei raudonomis sovietijos vėliavomis nešini. Būtina nepamiršti, kad už dalyvavimą tokiuose protestuose, jau nekalbant apie jų „sukurstymą”, grėsė ilgi metai belangės arba priverstinis gydymas psichiatrinėse ligoninėse, kur sveikų sveikiausią žmogų

Skaitykite toliau..

REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:

Turino drobulės slėpiniai

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (II)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš nebūties (II)

Restauratorių sukurtas stebuklas – didinga Marienburgo (Malborko) pilis (I)

Ramybės, gamtos ir sakralumo darna, prisikėlusi iš praeities (I)

Šeštojo dešimtmečio baldai: stilingi, šiuolaikiški, tvirti, sunkūs ir brangūs

Cezaris: ne tik politikas ir karvedys, bet ir oratorius bei rašytojas

Rasputinas – fatališkas istorijos personažas

Vaizduotę pranokstanti architektūros didybė

Gdansko rotušės puošmenys

Pirmojo popiežiaus bazilikos didybė

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (II)

Vatikano muziejaus lobiai ir slėpiniai (I)

Sakraliosios Gietšvaldo įdomybės

Stulbinantis senovės meistrų sugebėjimų liudytojas Gdansko rotušėje

Užburianti Gieštvaldo didžiūnės puošyba

„Panem et circences!” („Duonos ir žaidimų!”)

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (II)

Allenšteino aidai Olštyno dabartyje

Prūsiškai lenkiškas Elblongo žavumas

Žavios Milano akimirkos (II)

Panoramų rojus Elblongo bažnyčios bokšte

Milijono verta akimirka, kurią neįamžinau, ir to nesigailiu

Gintaro stebuklų lobynas Gdansko malūne (I)

Svečiuose pas Didįjį kryžiuočių ordino magistrą

Dangų remiančios Elblongo didžiūnės slėpiniai ir grožybės

Sakralumo aidai Olivos altorių šešėlyje

Dangų remianti gotikos gigantė Gdansko širdyje

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (II)

Sakralusis Liškiavos perliukas

Svečiuose pas Veličkos druskų kasėjus (I)

Gimęs viduramžiais, bet mano vienmetis – Marienburgo dičkis

Veličkos požemių magija (II)

Šventos Kotrynos didybė ir vargai Gdanske

Iš griuvėsių prikeltas sakralusis feniksas – Malborko pilies bažnyčia

Veličkos požemių magija (I)

Gotikos galiūnės didybė Olštyne

Pasaulio stebuklo „giminaitis” Sopote

Naikintuvų flotilė Milano palubėje

Karališkosios Vavelio didybės aidai (III)

Viduramžius menantys Sforcos pilies rūmai

Karališkosios Vavelio didybės aidai (II)

Sforcos rūmų arsenalas

Karališkosios Vavelio didybės aidai (I)

Brerų rūmų perliukas – Astronomijos muziejus

Kraičio skrynių slėpiniai Arklio muziejuje

Mdinos katedros muziejaus grožybės

Sakralusis Romos perliukas – šv. Petro bazilika

Žavi Jūrmalos pažiba – Kemeriai (II)

Krokuvos praeitis ir senamiesčio grožybės

Krokuvos senamiesčio pažiba – švč. Mergelės Marijos bazilika

Vavelio lobyno grožybės

Balsio apylinkių įdomybės

Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje

Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai

Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje

Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė

Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje

6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)

Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose

Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais

Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą

Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu

Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje

Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje

Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė

Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai

Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose

Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?

Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys

Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose

Imperatoriškosios Karakalos pirtys

Kelionė užsienin pro geležinę uždangą

Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II

Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis

Margas „gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje

Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena

Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių

Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!

Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų

Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save

Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje

Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais

Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius

Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys

Viduramžių aidas karalių mieste

Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika

Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Žiloje senovėje
Redakcija AIDAI.LT

Bronzinių figūrėlių slėpiniai

Praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje antikvarinių daiktų rinką užplūdo išskirtinės bronzinės statulėlės. Tai buvo žmonių ir gyvūnų atvaizdai, reljefiniai bronziniai

Skaitykite toliau..
2026-05-03 Komentarų: 0
Svečiose šalyse
Redakcija AIDAI.LT

Panteono slėpiniai

Atrodytų, kad per tiek metų, kiek egzistuoja seniausia Visų dievų šventovė – Panteonas, neturėtų likti jokių paslapčių ir mįslių, tačiau

Skaitykite toliau..
2026-04-30 Komentarų: 0
Scroll to Top

SUSISIEKITE